pavyzdėti

pavyzdėti
pavyzdė́ti J, OGLII366 1. intr. Lex7, SD1191, Q34, H155,167, R, N, Bru pažiūrėti, pažvelgti: Pavyzdėti ant ko CI120. Pavyzdmi, pavyzdėju į ką R19. Pavyzdmi, pavyzdėju į ką, žvilgteriu 24. Kažno ko pavyzdė́j[o] anta manę Drsk. Tik pavyzdė́k, kiek musių prisgrūdo! Drsk. Nesa pavyzdėjo iš aukšto šventybės savo: Viešpatis nuog dangaus ing žemę pavyzdėjo 475. O ans (praregėjęs aklasis) pavyzdėjęs tarė: Regiu žmones Ch1Mr8,24. Ižtiesiau tieg ranką mano, o nebuvo, kas ant jos pavyzdėtų SPI242. Pavyzdė́k tiektai ant darbų jų ir veikalų DP19. Dievas pavyzdėjo iš dangaus ant žmonių vaikų, idant veizdėtų, bau kas kytrus būtų ir Dievo klausytų BPII285. Pavyzdėk ant savo bjaurybės ir raukšlių veido ir gailėkis, kad tokia esi SPII129. Pavyzdėjo Dievas iš dangaus, idant išvystų, jei būtų, kurs gera darytų PK242. Pavyzdėjo į dangų ir dėkavojo Ns1860,2. Ir pavyzdėjęs danguna atsidūsėjo ir bylojo jopi VlnE104. Pavyzdė́k dabar į asirijonų abazą…, kaip jie vijo tavo tarnus RBJd9,5. Iki Ponui iš dangaus pavyzdėjus ir dūmojus BBRd3,50. Apaštalas pranoko Petrą ir, pirm iškakęs grabop, pavyzdėjo ir išvydo virves gulinčias BPI400. Ėmė penketą duonos ir dvi žuvi, o pavyzdėjęs dangun, pašlavino jas BtMt 14,19. Gėdisi kitų žmonių ir nedręsa ant jų ir pavyzdėt del gėdos SPII47. Ir pavyzdėję [moteriškės] ižvydo atristą akmenį SPII225. Darytojau dangaus ir žemės,… meldžiu, idant malonai ant manęs, piktojo tarno, žvilgterėt (paraštėje pavyzdėt) teiktumbeis DK134. [Jėzus] pavyzdė́jo ant Petro akimi mielaširdumo savo DP162. Jis (Viešpats) pavyzdėjo pavargusios mergos savo BPII259. Pavyzdėk savo šventa akia ant mano dūšios griešnos PK46. Pone Jėzau Christe, prašome, teikis meilingai pavyzdėti ant mūsų pavargusių MKr12. Pagivyzdėk, Pon, meilinga akia žmonių, badu nuvargusių MKr42. Akia savo tėviška ant mūsų pavyzdėjęs, teikis širdys[e]… Dvasią savo Š[ventą] pabudinti SE154. Teikis ir ant mūsų… akim savo pavyzdėti SE221. 2. tr. pamatyti, išvysti: Bobos pàvyzdi, daugis sužino Kb.įžvelgti, manyti (ką esant): Sunkiai už tiesą nusidėjome, pavyzdėdami grieko šitą šventą žmoną A.Baran. 3. tr., intr. prižiūrėti, pasirūpinti: Atvažinėj[a] sūnus su vaikais pavyzdė́t DrskŽ. paieškoti, patikrinti (ko ieškant): Pavyzdė́k kokio puslitrio. – Vyzdu vyzdu Drsk. Dar̃ žmogaus pavyzdė́t tai reikia Dv. Pavyzdė́k, kur padėjai šaukštą Dv. Mažai pavyzdė́jai, daugiau paieškok. – Vyzdėjau, neradau Žrm. Dár tę pavyzdė́k, dár tę rasi maža ką Azr. Kur gulėj[o] akmuo miškuos, paimk kastuvį, mes pavyzdė́sim Eiš. Pavyzdėk, kas tę tarboj yra Dv. | refl.: Pasivyzdė́k pats, kur pasidėjai Dv. 4. tr., intr. patirti, įsitikinti, suprasti tikrąją padėtį: Peržiūrai buvo [prieš vestuves], nuvažiav[o] pavyzdė́t Drsk. Gerieji pavyzdė̃s ir pakels galvas savas ir išvys, jog jau artinasi atpirkimas DP15. Čystos yra akys tavo, ir ant neteisybės pavyzdėt negalėsi SPII112. Nes jis pavyzdėjo ant pakarnystės mergaitės savo: šitai iš to nu pagirta mane sakys visos giminės VlnE158. | refl.: Pasvyzdė́k, ar turi pinigų, tadul eik pirkt Drsk. 5. intr. tapti aišku, paaiškėti: Teisybė pavyzdė́jo ižg dangaus DP33. 6. intr. paklusti, padaryti, ko prašoma: Tame daikte pavyzdėjau ant tavęs, idant tą miestą neišpūstyčiau BB1Moz19,21. Pavyzdėjo [Viešpats] ant maldos apleistųjų ir nepapeikė prašymo anų 474. Ant tavo dangaus pavyzdėjau brš. 7. intr. likti patenkintam, palaikyti teigiamu: Ponas mielai pavyzdėjo (priėmė) ant Habel ir jo afiero, o ant Kain ir jo afiero jis nemielai pavyzdėjo BB1Moz4,4–5. 8. intr. paisyti, atsižvelgti: Pavyzdė́si ant personos jos (Šventosios Dvasios), tad nuog Dievo išeita DP232. Aniemus tada įent pavyzdėjo (viršuje dabojosi) jis ant Eliabo ir dūmojo BB1Sam16,6. 9. intr. pagailėti, susimilti: Apgintojau, ant mūsų pavyzdėk, neprietelių mūsų atremk 79. Idant an to… maloniai pavyzdėtumbi ir tikrąja viera dvasėje šventoje apdovanotumbi ir pastiprintumbi 103–104. Melskiam,… idant Dievas… ant mūsų biednųjų mylaširdingai pavyzdėtų 136.gailėtis, atgailauti: Kiekvienas pavyzdės ant sielos savos ir darbų, kuriuos darė DP569. 10. intr. užsirūstinti: Ant griekų mūsų nepavyzdėk, bet visas piktybes pirm tu notremk 66. Pavyzdėjo ir sutirpino kaip vašką pahonus SPII230. 11. tr. apvaisinti (apie gyvūnus): Et, bet gaidys vištom pavyzdė́t Tvr. \ vyzdėti; apsivyzdėti; atsivyzdėti; išvyzdėti; nuvyzdėti; pavyzdėti; pravyzdėti; suvyzdėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pavyzdėjimas — sm. (1); Q34, N 1. SD3474, SD394 → pavyzdėti 1: Akių pavyzdėjimas DŽ. Žaltys, baziliškas vadinamas, pačiu pavyzdėjimu akių žmogų ažumuša SD39, SD8. Tu, žaltys iž vario aukštyn pakeltas, ir, įkirtus nuog gyvačių, pačiu pavyzdėjimu gydžiąs SPII209 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavyzėti — Jn(Kv) 1. žr. pavyzdėti 1: Pavyzėjęs ant tautos savos išrinktos, regi teipajag nuodėmių pilna DP153. Ir pavyzėjusios [moterys] pamatė atristą akmenį DP184. Jei kelsis vėjai pagundymo, jei užpulsi ant uolų prilietimo, pavyzėk ant žvaizdės,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsivyzdėti — apsižiūrėti, pasitikrinti: Apsvyzdėt važinėj[o] Vilniun Rtn. vyzdėti; apsivyzdėti; atsivyzdėti; išvyzdėti; nuvyzdėti; pavyzdėti; pravyzdėti; suvyzdėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsivyzdėti — 1. atsižvelgti, paisyti: Dievas vyzdėte atsivyzdėjo ant savo sutvėrimo ir palaimino J. Ir pradžiugos dvasia mana Dieviep, jog atvyzdėjos ant nužeminimo tarnaitės savos DP471. Atsivyzdėk ant to, Pone Dieve, sūnaus savo žadėjimo PK136. Koleig, o… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvyzdėti — tr. 1. DŽ apieškoti: Ižvyzdė[ja]u, niekur nėr DrskŽ. Ir išvyzdėjau, ir nėra Dv. Išvyzdėjau visus daiktelius ir neradau Rod. 2. išsaugoti: Neišvyzdė[ja]u, nežnau, kur yr [paukštis] DrskŽ. vyzdėti; apsivyzdėti; atsivyzdėti; išvyzdėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvyzdėti — tr. pasisavinti, pavogti: Tiej draugovinykai vyzdi vyzdi ir nuvyzdi, tik žiūrėk Drsk. vyzdėti; apsivyzdėti; atsivyzdėti; išvyzdėti; nuvyzdėti; pavyzdėti; pravyzdėti; suvyzdėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravyzdėti — intr. 1. praregėti: Aklas pravyzdėjo, kurčias ižgirdo, nežadžia prabilo DP119. Jėzus tarė jam (aklajam): pravyzdėk DP102. 2. išaiškėti: Kelėje, kuriame vaiščioji, mano paties akimis tau pravyzdėsiu Mž467. vyzdėti; apsivyzdėti; atsivyzdėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stabas — stãbas sm. (4) DŽ, (2) KBII53, KGr153 1. G111, BzB325, LsB169, M, L, BŽ31, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ statula ar koks daiktas, laikomas dievu ir garbinamas: Ąžuolo uoksūse šėtra uždengtus savo dievų stabus laikė S.Dauk. Turėjo po krūmus užvis ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvyzdėti — tr. 1. surasti, suieškoti: Eik suvyzdėk, kur vagį rasi Drsk. | refl. tr.: Susvyzdėjo [nešvarias] skaras ir dui plaust DrskŽ. Išsimazgiau raikšteles, susvyzdėjau adatėlių Drsk. Mirsi, kitą senis susvyzdė̃s Drsk. Gali žmoną susvyzdėt ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vyzdėti — vyzdėti, vỹzdi (vyzdi, ėja R, MŽ, vyzdmi KŽ, vyzdžia), ėjo 1. intr. NdŽ žiūrėti, būti nukreipus į ką akis: Vyzdėkit – čia jis DŽ. Surukus, baisu pažiūrėt anta zerkalo, negaliu vyzdėt DrskŽ. Po kampus vyzdi vyzdi, vyzdėt nori Drsk. Ko vyzdi, ko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”